Etnos Akmeninis Ąžuolas
Dūžiai. Duslūs požeminiai Etnos ugnikalnio dūžiai, spartino mano žingsnius į pasimatymą. Vis greičiau žengti kalnų taku ir kilti į debesų padanges. Nesidairyti, nes jau artinosi vakaras. Reikėjo suskubti.
Vėjas gainė plaukus, kartais pritrūkdavo oro, tekdavo sustoti. Juodi, aštrūs senos lavos luitai maišėsi tarp kojų, tarsi išbandydami mano pasiryžimą.



Kilimas kalnu
Susikaupdavau ir vėl kildavau į aukštį, nors įtampa gulė mano pečius. Kai artėjau prie 900 metrų, jau jutau, JIS čia, visai čia pat.
Kaip visada jokių rodyklių, nuorodų. Tuomet klausau širdies. Ji kaip magnetas, žino ir traukia teisinga kryptimi.
Užsilipdavau ant uolos ir apsidairydavau. Bet ieškant akimis nieko nesimatė, maži ąžuoliukai saugojo nuo akių.
Pirmas žvilgsnis
Gilėmis buvo nuklotas visas kalnų kelias. Tačiau už paskutinio posūkio, lavos sugrūsto kalniuko išvydau ir nutirpau.
Šiurpas perliejo kūną. Galingas. Tvirtumo įsikūnijimas. Didinga Jėga pulsavo ilgaamžis - Ilice di Carrinu, Ąžuolas (Quercus ilex), akmeninis ąžuolas.
Biblinėse legendose šnarama, kad Kristaus kryžius buvo pagamintas iš akmeninio ąžuolo medienos. Kuri yra labai tvirta ir kieta. Mat kiti ąžuolai neišdryso priisimti tokios atsakomybės (4). Šiltuose kraštuose, Viduržemio jūrios regione tai visais metų laikai žaliuojantis ąžuolas. Lietuvoje akemeninis ąžuolas auga Šiaulių botanikos sode.



JIS!
Vėjo susuktos šakos glosto žemę jau 700 metus. Kuriomis Dievai iš dangaus nusileidžia į žemę pas mus, mirtinguosius. Aplink buvo visiška TYLA. Kita plotmė, kita erdvė. Mano namai. Tokiomis akimirkomis pajuntu, viso pasualio vientisumą, viskas suteka į Vienį.



Pulsavo žemė sakralia ramybe, stiprybe ir tikėjimu. Šalia buvo šaltinio versmė bei labai sena akmeninė piemenų trobėlė.
Energija
Širdyje vėrėsi prisiminimai. Koks svarbus ir gydantis yra ąžuolas, tiems, kurie ant savo pečių užsikrauna sunkią įsipareigojimų naštą ir atkakliai ją tempentiems, tuo save alinantys. Ąžuolas ypač svarbus tvirtiems, tačiau nemokantiems savęs tausoti, tiems, kurie net pablogėjus sveiaktai nesutoja, nepailsi, bet sielojasi, kad pritrūksta jėgų.
Ažuolas padeda abejojentiems, padeda apsispręsti. (2) Pridėtas prie širdies Ąžuolo lapas, suteikia atsakymą rūpimu klausimu.
O aš glaudžiau skaudančias vietas, ląstelės pulsavo ir vibravo. Keliai linko iš dėkingumo. Kvėpavau tylą, saujomis gėriau jo tvirtybę ir galią. Norėjau būti ir neatsitraukti. Likti amžiams, saugoti šį stebuklą.

Atrodė, tampa aišku, kodėl vaidilos ir vaidilutės aukodavo savo gyvenimus tarnystei.. Nuvilnijo stiprus Amžinybės jausmas. Atsidavimas. Širdis gauna atsakymą, teko išgirsti, jog Žemė karmos planeta, nelengva ji Sieloms. Bet visgi, ji nepaprasta ir apdovanojanti. Gal nėra taip blogai?
Grįžau jau su tamsa, pilna apmąstymų ir su gile rankoje, te stebuklai tęsiasi.
Gilių kava
Po šios nepaprastos pažinties, atradau gilių kavą. Sutikti Etnos ąžuolynai buvo labai dosnūs. Gyvenome kalnų namelyje, akmeninių ąžuolų girioje. Grįžau su pilna pintine gilių. Namuose ėmiausi kurti, gaminti gilių kavą. Receptą rasi čia.
Akmeninių ąžuolų gilės yra vienos iš vertingiausių gilių, mat yra lb skanios, minkštos. Jos man kvepia karamele.



Kaip atvykti
Šis Etnos ąžuolas, Ilice di Carrinu, randasi Etnos parke, 937 m. aukštyje. Miestelis Zafferana Etnea. Iki pačios Etnos apie 18 km. Koordinatės 37°43′02.57″N 15°06′09.03″E.
Seniausias Pasaulyje Kaštainis
Ruduo Sicilijoje tikra atgaiva keliautojams, oras tampa tiesiog tobulas keliauti, mažai turistų, mažiau triukšmo, mažiau kamšių. Taip patraukėme į kitą susitikimą.
Seniausias ir didžiausias pasaulio Kaštainis yra įsitaisęs šalia ponios Etnos, Sicilijos ugnikalnio. Čia jis keitė savo rudenišką rūbą. Tarsi susitarę, vienas metė lapus, o kitas į orą kėlė minkštus pelenų debesis.



Castagno dei Cento Cavalli, arba Šimto Žirgų Kaštainis mena 3.600 – 4.000 metus.
Krentantys Kaštainio lapai kuteno mano nosį ir kvietė nerti į lapų pusnis. Lėtai vilkau pėdas, čiupinėjau ant žemės besivoliojančias kaštainio ežiukus. Ramiai eidama ratu, jutau, kaip keitėsi mano būsena, mintys lengvėjo, kvėpavimas tapo gilus ir atsipalaidavęs.
Koks jis?
Akimis glosčiau kamieną, laiko tėkmėje vienas kamienas dalinosi į dalis, toldami formavo lanką. Bet tvirtai laikėsi susikibę į bendrą šaknį po žeme.
Kuo senesnis kaštainis tuo didesnis kamienų susikaidymas formuoja lanką. Galiūno skersmuo 25 metrai (1).
Vasarą, jo lapija tampa gyvu paukščiu orkestru. Slėpdamiesi nuo kaitros budina miegančiuosius, vietiniai Kaštainį praminė net miego vagiu.


Kodėl taip vadinamas?
Kaštainio glėbyje slėpsi ir kilmingieji. Pasakojama, kad lydima gausaus būrio, garsi karalienė buvo užklupta stiprios audros. Laimei, netoliese buvo pastebėtas nepaprastas medis, po kurio gausia lapija ir prisiglaudė kilmingieji. Dosnus medžio prieglobstis prisimenamas iki šiol, nuo to ir kildinamas jo vardas Šimto Žirgų Kaštainis (3).



Koordinatės
Kaštainis Castagno dei Cento Cavalli auga šalia Etnos, Sant Alfio miestelyje, Katanijos rajone, koordinatės (37°45′00.6″N 15°07′49.28″E). Vulkano tekanti lava buvo gailestinga, aplenkdavo ne tik jį, bet ir kitus kaimynus.
Kaimynai
Kelių kilometrų spinduliu yra Castagno di Sant’Agata della Nave, Šv. Agotos Kaštainis (2000 metai).
Ačiū, Tau, kad keliavai kartu, jei Tau patiko, paspauski širdelę.
Šaltiniai:
1.Alberi millenari d’Italia, Tiziano Fratus
2.D.Treigienė "Lietuviškų augalų galios, 22 didžiausi stebuklingi".
3.Kaštainiais kvepiantis ruduo, https://www.itlietuviai.it
4.Floraio
5.Foto https://www.excursionetna.it/
Share this post