Dar prieš pasikeičiant gyvenimo vagai, kuri nunešė mano šeimą persikraustyti iš Šiaurinės Italijos gyventi į Sicilijos salą, į rankas pateko nuostabi knyga.
Ją pamačiusi, net nemirktelėjusi nusipirkau. Italų rašytojas bei medžių tyrinėtojas Tiziano Fratus knygoje “Alberi millenari d'Italia. Un viaggio fra i boschi” (lt. „Italijos tūkstantmečio medžiai, kelionės miškais”) pasakojo savo keliones po Italijos miškus bei ten sutinkamus seniausius medžius.
Jie yra ne tik, Italijos mastu garbaus amžiaus, bet ir Pasaulyje užimantys aukščiausias pozicijas.



Jau plaukdama keltu į Siciliją, rankose varčiau knygos lapus, gerėjausi nuotraukomis ir lanksčiau jos kampukus.
Viduje gimė pažinimo troškimai ir klausimai: negi tikrai galėsiu prisiliesti prie tokios gyvos atminties.
Gyvo medžio, kuris liudijo žmonijos virsmus. Ši mintis buvo mano kelrodė, kai keltas skrosdavo per jūros bangas. Dėkingumas skalavo širdį.
Ar pavyks pamatyti?
Įsikūrę naujuose namuose, iškart vykome į mišką, Parco della Favorita, esantį šalia Palermo. Tai ketvirtas pagal dydį Italijos miškas, vadinamas Palermo žaliaisiais plaučiais.



Tačiau pirma reikėjo įveikti kelių kilometrų atstumą. Nors tai buvo tik keli kilometrai, bet kelionė buvo pilnas triukšmo, chaoso, nemalonių kvapų.
Keliai buvo uždaryti, užkimšti mašinų. Maišėsi mašinų pypsėjimai su žmonių mase. Dulkės. Karštis. Norėjau užsidengti galvą, naujas miestas ir jo kvapas man nepatiko.
Jau kirbėjo mintis, gal ne šįkart bus šis susitikimas. Kelio ženklų nebuvo. Bet kantriai, nors ir kepinant saulei pavyko atvykti.
Susitikimas
Keliaujant per karalių parką, sutikti fontanai pamažu kūrė jaukią atmosferą. Akantai buvo visur, kiekviename žingsnyje, net nebuvo kur kojos pastatyti. Vis stiebiausi pamatyti ar jau matosi alyvmedis, ar jau šalia?
Mat jokių ženklų ar rodyklių nebuvo. Gerai, kad knygoje buvo apie tai parašyta, vadovautis Google Maps. Ir tai pasiteisino.
Iš tolo pamačiau alyvmedį, vardu Patriarca della Favorita, skaičiuojantį 1000 metų.



Jo lapai žaliavo ir taip harmoningai mosavo, tarsi sijonas plaikstomas karšto vėjo gaivino mano akis ir galvą, nes ją įsiskaudėjo nuo patirto triukšmo kelyje.
O dydis ir galybė! Apkabinti pavyko tik trupinėlį. Mat skresmuo apie 11metrų. Džiaugiausi matydama sveiką ir gyvuojantį malonioje citrinmedžių draugijoje. Buvo ramu. Sava. Vėl širdis šoko džiaugsmo šokį, aš Sielos namuose.
Alyvmedis auga karalių parke, didžiausiame Palermo miške. Apsuptas daug senų ir įvairių medžių. Jo kompanijonai, ne mažiau kuklesni ar jaunesni. Visi menantys ir liudijantys karalių laikus. Buvo labai tvarkinga ir švaru. Parką saugojo senas didelis juodas šuo.
Karalius Ferdinandas III, šiame miške mėgo medžioti bei ekspermentuoti su augalais. Laisvalaikį leisdavo savo sode bei daržuose. Visur buvo įrengtos laistymo sistemos. Kurios yra dar iki šiol. Matyti ir vandens sankaupos.
Tad kaip ir prikaluso karaliaus sode karaliavo įvairiausi medžiai, vaismežiai, citrusai. Dar dabar yra išlikę žagreniai, uosiai, mastikinės pistacijos. Mat po jais klestdėdavo ir perėdavo fazanai, keklikai, eurazinės slankos ir žinoma lakstė kiškiai.
Gal todėl šis alyvmedis ir išliko toks žvalus ir guvus, mat puikioje draugijoje gyveno?
Atsisveikindama pagalvojau, juk jis GYVAS tūkstantį metų. Kasdieną jo šaknys siurbia vandenį, lapeliai maudosi saulės spinduliuose. Jis GYVAS savo cikle.
Dar kartą apsidairiau, pamačiau kalną. Matyt tai jis ir stebėjo visus šiuos metus? Saugioje driaugijoje viskos kliūtys įveikiamos.



Kaip atvykti?
Alyvmedis Patriarca della Favorita, yra įsikūręs parke, Parco della Favorita, Palermas, Sicilija. Kadangi keliuose mažai nuorodų, geriau naudotis koordinatėmis arba žemėlapiu. Google Maps nuvedė iki pat tikslo. Koordinatės 38°10’12.4″N 13°20’07.0″E
Kiparisas saugantis Palermo miestą
Turėjau susikaupti aplankyti senąjį šventojo Benedikto Moro medį - Kiparisą, (it. Cipresso di San Benedetto il Moro ). Dar vadinamu šventojo lazda.
Vis pagalvodavau koks jis? Troškau paliesti ir apkabinti ilgaamžį 500 metų senumo Kiparisą. Kai kuriuose šaltinuose minima, jog tai ir Europoje esantis seniausias kiparisas.
Vietovė, kurioje auga, nėra svetinga turistams. Tai mane truputį stabdė. Artimieji atkalbinėjo vykti, kvietė persigalvoti.
Pasiskolinome labai seną automobilį ir išvykome. Šalia parko, gatvėje vieni žaidė vaikai, patruliavo karabinieriai, ore jutosi keista atmosfera, nebuvo itin jauki.
Vienuolynas
Tik įžengus į parko teritoriją, patekau į kitą sferą. Augo daugybę akantų, laukinių medetkų bei senų alyvmedžių. Tolumoje vėjas džiovino pranciškonų vienuolių išskalbtus abitus. Pajutau ramybę, įtartini pastatai liko tolumoje.



Šv. Benedikto Moro kiparisas auga vienuolyno teritorijoje (Convento di Santa Maria di Gesù), kuri saugoma ir prižiūrimas vienuolių. Supa aukšta spygliuota tvora. Prieš atvykstant reikia susitarti su vienuoliais dėl vizito.
Kopiant į Monte Grifone kalną, vis vėrėsi miesto panorama, uostas, kalnai, jūra. Bet pats kiparisas nesirodė. Tad vis bandydavau įsivaizduoti koks jis? Prisiminiau skaitytą legendą, apie kalną, į kurį lipau bei šventąjį su kuriuo buvo siejamas Kiparisas.
Šventasis Benediktas
Šis Kiparisas dar vadinamas šventojo lazda. Mat į kalno viršūnę šventasis Benediktas dažnai pakildavo maldai, kontepliacijai, o kad užliptų į kalną, naudojosi lazda. O ši lazda suaugo su žeme, taip įsišaknijo jog išaugo galingas medis, Kiparisas.
Šv. Benediktas Moro, buvo buvo pirmasis vienuolis juodaodis paskelbtas šventuoju (1807m), kilęs iš vergų šeimos atplukdytos iš Etiopijos (XVI a), nemokėjęs nei rašyti nei skaityti, bet palikdamas po savęs ne vieną stebuklą. Šalia Kipariso yra mažutė komplytėlė, šventojo meditacijos vieta.



Būtant čia atrodė, pakilau į kitą dimenciją, miestas liko tolumoje, jo triukšmas mažėjo.
Saujos prisipildė kankorėžių. Uosčiau jo kamieną. Stulbino minkštas, saldus kvapas. Atrodė, jog aš jį pažįstu. Nenorėjau leisti kalnu žemyn. Norėjau būti ir stebti miestą tolumoje, lydeti akimis uostą paliekančius laivus. Plėveno ramybė ir atgaiva.
Išgyveno gaisrą
Po apsilankymo praėjus porai mėnėsių, vasaros karščiai įplieskė gaistrus (2023 vasara). Nuolat iš dangaus leidosi saujomis pelenai. Visi aplinkui esantys kalnai liepsnos liežuvių nusidažė juoda spalva. Skaudėjo širdį. Atrodė surealistiška. Netikėjau, kad tai vyksta.
Vienuolynas buvo stipriai nuniokotas, sudegė stogas. Keli pastatai. Ilgai nežinojome, kaip atsilaikė kiparisas. Kol dronai pasidalino žinia, senasis Kiparisas atsilaikė. Išgyveno. Nors stipriai apdegė. Kadangi jis yra kalne, vienuoliai nuolat nešė vandenį ir laistė. Ir jis atgimė. Taip tuo džiaugiuosi.
Kaip atvykti?
Norint aplankyti Cipresso di San Benedetto il Moro (lt.šv.Benedikto Kiparisą) reikia susitarti dėl vizito su vienuoliais iš Convento di Santa Maria di Gesù. Adresas Salita Belvedere, 3, 90124 Palermo PA.
Mes vykom nesusitarę, mat parko vartai buvo atviri. Nebuvo jokių lentelių. Kol nusileidę nuo kalno radome vartus užrakintus. Patruliuojantys karabinieriai padėjo susisiekti su vienuoliais ir išeiti iš parko.
Kitoje dalyje keliausime po Etnos kalnus ir susitiksime su senuoju ąžuolu, bei seniausiu pasaulyje kaštainiu.
Šaltiniai: Tiziano Fratus knygoje “Alberi millenari d'Italia. Un viaggio fra i boschi”
Ačiū, Tau, kad keliavai kartu, jei Tau patiko, paspauski širdelę.
Share this post