Augalų pasaulis

Mandragora, mitų ir legendų herojė

0:00

-22:28

Mandragora, mitų ir legendų herojė

Kaip Hario Poterio filmo personažas manifestavosi Sicilijos kalnuose. Arba Mandragora: nuo stebuklo, kuris vykdavo Senovės Egipto gydytojų rankose iki Viduramžių gūdumos keiksmų.

Raktažolė Vilija

Oct 30, 2024

Transcript

Pradėsiu pasakojimą su įspėjimu, jog Vaistinės Mandragoros (lot.Mandragora officinarum) visos augalo dalys yra mirtinai nuodingos. Nuo XIX amžiaus, Europoje dėl toksiškumo, Mandragora nebenaudojama, nei mediciniais, nei farmaciniais tikslais.

Gyvatės staigmena

O buvo taip.. Lydėdama rudenio saulę, viename iš mėgstamiausių Sicilijos archeologinių parkų, mane pasitiko staigmena.

Pasiekusi kalno aukščiausią tašką, pajutau lengvą nuovargį, tad nuspredžiau prisėsti, ant seno, apdegusio pušies kamieno.

Pakėlusi akis, visur mačiau horizontą, bet saulės jame nebebuvo. Tik paskutiniai spinduliai paglostė veidą. Staiga akis patraukė, nuvinguriuojanti gyvatė...

Nusišypsojau. Pagalvojau, ji kažką saugo. Apsidairiau dar kartą.

Per mano akis nuvilnijo nuostaba. Iš po mėsingų žalių lapų, kyšojo nedideli žiedai. Tarsi violetinėmis akutėmis į mane pažvelgė - Vaistinė Mandragora (lot. Mandragora officinarum).

Sulaikiau kvapą ir nutirpau. Tai buvo JI, mitų ir legendų herojė, kuri auga sau ramiai kalne, lydėdama Sicilijos saulėlydžius.

Pirmasis pasimatymas

Pirmasis pasimatymas buvo Harry Potter filme, kai mažieji magai mokėsi persodinti klykiančius augalus, kurie turėjo žmogaus pavidalo formą. Tai pakedeno mintį, negi tikrai egzistuoja toks augalas, kurio šaknis yra panaši į žmogų ir turintis tiek galių?!

Pasirodo, taip! Pavasarį, besivystydama Vaistinės Mandragoros šaknis įgyja formą, kuri supanašėja su žmogaus siluetu.. Ji turi dvi rankas ir dvi kojas.

Kartais, šaknys netgi turi lytinių organų iškilimus. Vienos Mandragoros yra moterišos, o kitos vyriškos, pagal uogas, kvapą ir šaknį. Dėl tokio panašumo į žmogų, tai sujaukė žmonijos protus.

Senovės Egipte buvo dovana

Senovės Egipte Mandragora buvo Dievo dovana. Tačiau laiko tėkmėje jos veidai per amžius keitėsi.

Nuo stebuklo, kuris įvykdavo Senovės Egipto chirurgų rankose, atliekant neįtikėtinas operacijas, pasitelkus augalo nuovirą, anestezijai atlikti.

Anuomet Mandragora buvo vienas iš Hator įsikūnijimų žemėje. Dėkojimai ir aukos buvo atnašaujami Jai.

Yra išlikę pėdsakų jog ant Ramzio II kapo pavaizduota mandragorų šaknų kolekcija, o kartu su ja – vandens lelija ir opiumo aguona, taip pat psichoaktyvių savybių turintys augalai.

Mirusiųjų apvalymas ir gedėjimas, šalia geltoni Mandragoros vaisiai, Egiptas

Antikoje

Senovės Graikai Mandragora gydė moterų nevaisingumą. Laikė galingu afrodiziaku. Naudojo meilės ritualams sustiprinti. Susilaukę palikuonių už tai Afroditei dėkodami lenkėsi.

Senovė Romos gydytojai, Mandragoros suptiliąsias savybes, neprasčiau išmanė. Jų atliekamos chirurginės dantų operacijos, lenkėsi su laiku.

Mandragoros rovimas, Robert Bateman, Wikipedia

Šventose knygose

Štai Pradžios knygoje yra minima Mandragora (30-14). Kai Rachelė, mainais už mandragoras, Lėjai perleidžia savo vyrą Jokūbą vienai nakčiai. Po tos nakties Lėja pastoja, o Rachelė gauna mandragoras.

Bei Giesmių Giesmės {7} knygoje yra giriamas Mandragoros kvapas: “Mandragora jau kvepia, patys geriausi vaisiai prie mūsų durų. Tau išsaugojau, mano mylimasis, šviežius ir džiovintus.” (6) Kartu paminėti granatmedžiai bei vynuogynai, kultiniai augalai siejami su vaisingumu ir meile.

Pats augalas yra labai nuodingas!, apsinuodijimas mandragora gali nepataisomai pažeisti sveikatą arba turėti mirtiną poveikį.

Nepaprastos galios

Jau 3000 metų, šis augalas įvyniotas į magiškų galių skraistę. Buvo tikima, jog tai tarpininkas tarp žmogaus ir gyvūno. Jog tai gyva būtybė. O jos šeimininkas tampa nemirtingu.

Praskleisti magišką šydą buvo kreipiamasi ne tik į dievus, bet ir į šunį.

Tikėta, jog šią būtybę, (šaknį) gali išrauti tik šuo. Jis kelias dienas buvo nemaitinamas. Prie išalkusio šuns buvo pririšama virvė, sujungta su Mandragoros šaknimi.

Mat raunamos šaknies žviegimas toks šiurpus, jog galėdavęs užmužti žmogų. O kvapas uždusindavęs. Kad viskas pavykstų sėkimgai, ritualo liudininkė būdavo nekalta mergelė, su užkimštomis ausimis, bei baltu drabužiu, įkūnijanti Artemidę bei jos globą.

Alkanas šuo puldavo paskui traukiamą mėsos gabalą ir paskui save išraudavo šaknį. Dėja išrautos šaknies vietoje, buvo reikalinga auka.. Ja tapdavo šuo, kartais auksinė moneta.

Fructus Mandragorae", miniatura iš *Tacuinum sanitatis* Vienna (4)

Jei raudavo žmogus

Jei šią misiją tekdavo atlikti žmogui, tai tik laikantis griežto ritualo. Nes kitaip, pasėkmės būdavo negrįžtamos. Jis arba mirdavo arba išprotėdavo.

Tik saulei nusileidus, paprašius požemio dievų užtarimo, ir tik tam skirtu įrankiu, arba auksiniu šaukšteliu, buvo kasama šaknis.

Šalia šokdavo nekalta mergelė, kuri taip pat dalyvaudavo šaknies rovimo rituale.

Sulaukus palankaus vėjo, pirma į rankas pakliūdavo lazda, tvirta gluosnio lazda. Kuri aplink Mandragorą apibrėždavo tris apsauginius ratus.

Žmogaus kūną saugodavo storas sluoksnis aliejaus, ausys užkimštos bičių vašku. O galva pasukta taip, jog akys nematytų šaknies. Į vakarų pusę. Kitu atveju, tikėtina tai sukeldavo haliucinacijas, kliedesius (8).

Mandragora iš Hortus Sanitatis, Londonas, 1491m. (9)

Augalas užvaldydavo žmogų, išstumdamas sielą iš kūno, bei jo jausmus iš jutiminių organų. Žmogus tapdavo augalu. Tai jau Viduramžių baimių dvelksmas.

Gūdieji viduramžiai

Gūdžiais Viduramžių laikais Mandragoros šviesą apniuko tamsa. Žmogaus pavidalą menanti mandragora pagimdė prietarą, kad neva ji auganti kartuvių papėdėje.(4)

Tad jos turėjimas pritraukdavo prakeikimus, negandas, arba mirtį.

Ragana su mandragora, Henry Fuseli, 1812 m (7)

Ypač nepasisekė moterims, gamtos paslapčių sergėms...degdavo skausmo ugnyje, apšauktomis raganomis, mat šetono obuolį namuose laikė.

Nepasisekė ir toms, kurios dar turėjo ir šunį. Siejo ir jį su raganystėmis.. Mandragoros rovimo įrodimu palaikė. Ypač bijota, juodos spalvos šunio.

Inkvizitoriai

Tačiau inkvizitoriai buvo akli..šventas knygas pamiršę, nei Afroditės, nei Hator nebuvo matę, nei girdėję.

Nesantaikos grūdai nepatys išdygo. Buvo manoma, jog pasiėmus į mūšį Mandragorą, karys tampa neįveikiamu. Arba net nemirtingi. Tai dar labiau sėjo baimę.

Mandragoros haliucinogeninis poveikis, pakeldavęs karius virš realybės ribų mosikuoti ginklu, nes jausmų kanalai būdavo atjungti.

Žana d’Ark ir inkvizitoriai

Garsiosios Žana d’Ark, teismo dokumentuose buvo nurodyta, jog šios moters didvyriškos kovos buvo laimėtos dėka Mandragoros.

Nurodant, jog už jos šarvų, šalia krūtinės, buvo rastas šio augalo šaknies gabalėlis. Kaltinamoji tai neigė ir vadino kliedesiais. (5)

Chaosas užtemdė gailestingumo ir atjautos saulę. Liejamos kraujo upės sėjo baimę. Haliucinacijas. Betodairiškas svaiginimas, piknaudžiavimas iškraipė tiesą.

Bet galingoji Mandragoros šaknis stipriai laikėsi Žemės motulės glėbyje, kad išliktų iki mūsų dienų ir praskleistų apžavų šydus. Nėra nei blogų, nei gerų augalų. Jie tik Dievo kūriniai.

Pamišimas dėl šio augalo dar ilgai laikėsi žmonių galvose. Apie 1690 metus, šios šaknies kaina siekdavo metinę amatininko algą. Tad dauguma karalių šią šaknį turėjo, tikėdami kad ji padės tapti nemirtingiems, viso pasaulio valdovams (4).

Šiandienoje

Italijoje dažni Vaistine Mandragora apsinuodijimo atvejai, mat supainiojama su Vaistine Agurkle.

Nes abu turi panašumų, ypač pirminėje augimo stadijoje. Visa augimo jėga sukoncentruota į šaknį, kuri gali įsprausti net iki 60 cm gylio.

Lapeliai žali, lengvai garbanoti, žiedai skaisčiai violetiniai. O vaisiai, panašūs į nedideles geltonas bulvytes. Nes tai ir yra – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas.

Natūraliai auga Pietų Europoje, Viduržemio jūros pakrantėje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Himalajuose.

Taip pat galima susipažinti su šiuo augalu ir Lietuvoje (kurį dar vadina Kaukeliu), Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, balandį jis pasipuošia žiedais.

Įspėjimas! Apsinuodijimas mandragora gali nepataisomai pažeisti sveikatą arba turėti mirtiną poveikį.